- žerglės
- žer̃glės sf. pl. (2) DŽ, NdŽ 1. juok. kojos: Su tokiom žerglėm tik ir eit lenkčių Dkk. Žmogaus gi nėr, tik vienos žerglės Dkk. 2. PolŽ132, LEXXXV266 matavimo prietaisas: Žirglioja nuo pašalio iki pašalio, švytruodamas dvimetrinėmis iš lazdyno sukabintomis žerglėmis rš. Paprastąsias žergles sudaro matuojamoji liniuotė, padalinta atitinkamo dydžio padalomis, ir dvi kojelės rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.